Filiale veikiančios parodos

AUGANTIS PANEVĖŽYS. 1944–1990 METAI

• Vokiečių kariuomenė, pasitraukdama iš Panevėžio, pridarė miestui nemažai nuostolių: sunaikino 13 miesto įmonių (linų fabriką, lentpjūvę, duonos kombinatą, 7 malūnus, virvių dirbtuves, elevatorių, dyzelinę elektrinę, du pagrindinius aukštos įtampos transformatorius), likusias sugriovė ir apiplėšė, apgadino pastatus, dauguma gyventojų liko be namų, išplėšė miesto gatvių grindinį, apgadino geležinkelį.

• 1944–1950 m. vyko miesto tvarkymo ir atstatymo darbai. Buvo atstatomos pramonės įmonės: Panevėžio duonos, muilo, spirito, mėsos bei pieno kombinatai, „Kalnapilio“ alaus darykla ir kt., gyvenamieji namai, remontuojamos parduotuvės, mokyklos, ligoninės, statomi nauji individualūs gyvenamieji namai.

• Nuo 1950 m. Panevėžio miestas pradėjo sparčiai plėstis. Pastatytos naujos pramonės įmonės – siuvimo fabrikas „Nevėžis“, Panevėžio konservų, baldų, stiklo fabrikai, linų kombinatas, kabelių gamykla „Lietkabelis“, autokompresorių, elektrotechnikos, gelžbetoninių konstrukcijų, statybinių konstrukcijų, automobilių remonto, „Ekrano“ gamyklos. Gerinamas gamybos organizavimas, tobulinamos technologijos, mechanizuojami darbo procesai.

• Daugėjo sveikatos apsaugos įmonių. Duris atvėrė Panevėžio kraujo perpylimo stotis, suaugusiųjų, moterų konsultacijų bei vaikų poliklinikos, pastatyti nauji modernūs Panevėžio Respublikinės ligoninės korpusai, gimdymo namai perkelti į naujas patalpas, įkurta infekcinė ligoninė.

• Plečiamas parduotuvių ir visuomeninių maitinimų tinklas.

• Daugėjo darželių ir mokyklų. Iki 1990 m. Panevėžyje veikė 18 vidurinių mokyklų.

• Daug dėmesio skiriama kultūriniam gyvenimui. Laisvės aikštėje pastatytas Panevėžio dramos teatro pastatas, duris atvėrė nauji Kultūros namai, įkuriamas Lėlių vežimo teatras, pradėjo veikti kino teatrai „Garsas“, „Menas“, „Raketa“, „Versmė“, plečiamas bibliotekų tinklas.

• Buvo plėtojamas miesto ūkis: vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telefonų tinklai. Didinami želdinių plotai, tvarkomos, tiesiamos bei apšviečiamos gatvės. Atidaromos naujos autobusų susisiekimo linijos.

• Statomi nauji gyvenamųjų namų rajonai – Tulpių, Beržų, Ramygalos, Žemaičių, Aukštaičių, Klaipėdos, Projektuotojų, Kniaudiškių g. ir kt.

• 1945 m. Panevėžyje gyveno apie 23 tūkst. gyventojų. 1978 m. miesto istorijoje reikšmingas įvykis – gimė šimtatūkstantasis panevėžietis. 1989 m. mieste gyveno apie 126 tūkst. gyventojų.

• Dokumentai atrinkti iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo fondų. Paroda parengta bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka.