Architekto Karolio Reisono projektai Šiauliuose
Šiaulių miesto inžinierius Karolis Reisonas, 1930 m., fotografijos originalas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje. limis.lt.
Karolis Reisonas – latvių kilmės Lietuvos inžinierius, architektas, savo kūriniais papuošęs Šiaulius bei kitus Lietuvos miestus. Žymusis architektas gimė 1894 m. balandžio 26 d. Pabažio miestelyje, netoli Rygos. 1920 m. baigė Peterburgo civilinių inžinierių institutą. Savo kūrybinio kelio neatradęs tėviškėje, atvyko į Šiaulius ir nuo 1922 m. dirbo Šiaulių miesto vyriausiuoju inžinieriumi bei savivaldybės Statybos skyriaus vedėju. K. Reisonas rūpinosi per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauto miesto atstatymu, jo architektūrinio veido kūrimu bei statybos specialistų rengimu. Tuo metu trūko ne tik specialistų, bet ir mokomosios literatūros. Norėdamas ištaisyti padėtį 1926 m. K. Reisonas parengė vadovėlį „Žemės ūkio statyba“, po dviejų metų parengė dar vieną mokomąjį leidinį „Molio statyba“. Kadangi darbuose svarbi ne tik teorija, bet ir praktika, architektas organizavo statybos dešimtininkų kursus ir pats jiems vadovavo. K. Reisonas taip pat prisidėjo prie Amatų mokyklos įsteigimo Šiaulių mieste, 1928 – 1930 m. buvo jos vedėju. Nesuklysime teigdami, kad K. Reisonas – vienas kūrybingiausių tarpukariu Lietuvoje dirbusių architektų, tai liudija Šiauliuose išlikę ir vis dar praeivių žvilgsnius traukiantys architektūriniai objektai. Per aštuonerius metus (nuo 1922 iki 1930 m.) architektas Šiaulių miestui suprojektavo daugiau nei dvidešimt reikšmingesnių projektų: V. Vaitkaus namą su kino teatru „Spindulys“ (1922 m.), „Vilties“ draugijos moksleivių bendrabutį (1923 m.), turgaus halę (1924 m.), saldainių fabriką „Birutė“ (1925 m.), S. Pociaus namą (1925 m.) Vilniaus ir Bažnyčios g. kampe, ugniagesių depą (1927 m.), kino teatrą „Marsas“ (1927 m.), G. Bagdonavičiaus namą (1927 m.) ir kt. Labai gaila, bet ne visais jo kūriniais šiandien galime pasigrožėti. Vieni buvo sugriauti Antrojo pasaulinio karo metu, kiti liko tik planuose.
Vienas iš didžiausią įspūdį keliančių architekto kūrinių – Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių namai (dabar Šiaulių „ Aušros“ muziejaus padalinys), statyti 1926 m.. Baltos spalvos, dviejų aukštų pastatas su mansarda ir paaukštinta cokoline dalimi priskiriamas XX a. pr. eklektikos stiliui su moderno bruožais. Pastato fasadas pasitinka praeivius iš Vytauto gatvės, o kairiąją jo pusę puošia terasa su arkomis. Venclauskių namo fasadai dekoruoti tvorelėmis, langai aprėminti piliastrais. Nenuostabu, kad vietos gyventojai tuo metu šį pastatą dažnai vadindavo „Baltaisiais rūmais“. Venclauskių namų projektas ne tik atskleidė K. Reisono kūrybinį potencialą, bet ir atvėrė kelius ateities projektų įgyvendinimui.
Venclauskių namai-muziejus, 2024 m., L. Bimbirienės nuotr.
1930 m. Dvaro gatvėje pastatyti Vinco Kudirkos pradžios mokyklos rūmai (dabar Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazija) taip pat yra architekto K. Reisono kūrinys. Trijų aukštų rūmuose tuo metu buvo įrengta 10 klasių, salė, du butai sargams, pirtis ir 7 kambariai kitoms mokyklos reikmėms. Pastato vizualizacijoje galime pastebėti architekto kūrybinį braižą: panaudotos tvorelės, arkų motyvai. Mokyklos atidarymas įvyko 1930 m. spalio 5 d.
ŠRVA, iškarpa iš dizainerio V. Purono sukauptos laikraščių kolekcijos. „Momentas'', 1930 m. Nr. 28.
ŠRVA, iškarpa iš dizainerio V. Purono sukauptos laikraščių kolekcijos „Momentas“, 1930 m. Nr. 28.
Dar nespėjus įgyvendinti Vinco Kudirkos mokyklos rūmų projekto, K. Reisono galvoje jau sukosi kitų pastatų projektai. Šiaulių kraštotyros draugija ir miesto savivaldybė 1930 birželio 24 d. sudarė Muziejaus-bibliotekos rūmų statybos komitetą. Šis pavedė K. Reisonui parengti naujų muziejaus-bibliotekos rūmų projektą. 1931 metais projektas buvo parengtas ir miesto parke šalia buvusios grafų Zubovų rezidencijos iškilmingai padėtas kertinis rūmų statybos akmuo. Dėl politinių ir finansinių priežasčių pastatas taip ir nebuvo pastatytas.
K. Reisono neįgyvendintas projektas – Šiaulių muziejaus ir bibliotekos rūmai., 1931 m., Vytauto Didžiojo universitetas, epaveldas.lt.
Kartais menininkai kuria iš idėjos, nesitikėdami jokio atlygio. Taip nutiko su Lietuvos nepriklausomybės paminklu, kurį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui K. Reisonas suprojektavo neatlygintinai. 1930 m. balandžio mėn. buvo priimtas ir patvirtintas inžinieriaus paruoštas paminklo projektas. Nepriklausomybės paminklą buvo nutarta statyti vienoje žinomiausių Šiaulių miesto vietų – Sukilėlių kalnelyje. Šioje vietoje 1863 metais buvo mirties bausme nubausti ir palaidoti Šiaulių apylinkėse veikę 1863 – 1864 m. sukilimo dalyviai. Iš rausvo granito dalių pastatytas, net 14 m siekiantis obeliskas turėjo būti atidengtas 1931 m., tačiau dėl ilgai trukusių valdžios diskusijų atidengtas tik 1935 m. Obelisko viršūnę puošia keturkampė piramidė su įstiklinta keturlapio dobilo niša, kiek žemiau Gediminaičių stulpai ir metalinis kryžius. Prie paminklo pritvirtintose lentelėse įrašas: „Tiems, kurie žuvo už Lietuvą“, „Tėvyne, būk laiminga amžinai“, iškaltos sukilėlių pavardės. Paminklo papėdėje palaidota urna su kalnelyje rastais sukilėlių palaikais. Bėgant metams paminklas kelis kart rekonstruotas kitų miesto architektų.
Nepriklausomybės paminklas sukilėlių kalnelyje. Bendras kalnelio su paminklu (aut. Karolis Reisonas, 1931 m.) vaizdas iš toliau. Vytauto Didžiojo karo muziejus, limis.lt.
ŠRVA, F. 799, ap. 1, b. 84, l. 7, iškarpa iš laikraščio „Raudonoji vėliava“, 1969 m. Nr. 130.
K. Reisonas savo darbštumu pasižymėjo ne tik Šiauliuose: 1930 – 1938 m. buvo Žemės ūkio rūmų Kaune Statybos skyriaus vedėju. 1941 – 1944 m. Panevėžio miesto inžinieriumi, burmistru. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, K. Reisonas kartu su šeima išvyko į Vokietiją. Po penkerių metų emigravo į Australiją. Architektas mirė Adelaidėje 1981 m., sulaukęs 87 metų.
Žymusis architektas, savo kūrybiniais projektais papuošęs ne vieną Lietuvos ir užsienio miestą, išliks žmonių atmintyje ir archyviniuose dokumentuose. Juose užfiksuota informacija primena ne tik apie miesto kūrėjus, puoselėtojus, bet ir apie tai, kaip svarbu išsaugoti istorija alsuojančius pastatus.
Saldainių ir šokolado fabriko Birutė projektas 1923 m. kovo 15 d. Autorius K. Reisonas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 388, 2a, b. 510, l. 17.
Kairėje S. Pociaus namas, Vilniaus g. 134, Šiauliai. Pastatas pastatytas apie 1925 m. Dešinėje Vlado Vaitkaus namas, Vilniaus g. 132, Šiauliai. Pastatas pastatytas apie 1930 m., Maironio lietuvių literatūros muziejus, epaveldas.lt.
Lidija Bimbirienė, Šiaulių regioninio valstybės archyvo archyvarė-edukatorė.
Atnaujinimo data: 2024-04-25
Taip pat skaitykite:
Kviečiame apsilankyti virtualioje parodoje „Siūlų verpetuose išaugęs trikotažo fabrikas „Verpstas“
Povilo Višinskio gyvenimo ir atminties istorijos Šiauliuose
Kviečiame apsilankyti virtualioje parodoje „Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrai – 400“